Tarptautinis bendravimas, nauji draugai ir akivaizdžiai „pakrautas“ žinių bagažas. Lapkričio 5-14 dienomis vyko Erasmus+ jaunimo mainai, kuriuose dalyvavo net 4 skirtingų šalių atstovai: 9 rumunai, 7 italai, 9 ispanai ir net 11 lietuvių. Visus kartu sujungė viena bendra tema – žmogaus teisės ir pareigos. Visos projekto veiklos vyko sodyboje „Karaliaus krėslas“, o pagrindiniai organizatoriai – VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ atstovai.

 Viso projekto „It depends on us“ metu dalyviai buvo lyg viena didelė šeima: „Nuostabu po vienu stogu turėti 35 brolis ir seseris“ – būtent šiais žodžiais savo emocijas apibūdino vienas iš dalyvių. Labiausiai ryšį palaikyti padėjo kasdien vykusios bendros diskusijos, žaidimai ir kitos metodinės veiklos, kurių metu savo nuomonę išreikšti galėjo kiekvienas. Iš pradžių teko “pralaužti ledus” kalbant anglų kalba, tačiau problemų nebuvo, nes kiekvienas buvo motyvuotas kuo labiau įsitraukti į veiklas.  10 dienų - daugybė skirtingų emocijų – ne tik išsiaiškinome žmogaus teisių ir pareigų situaciją skirtingose šalyje, tačiau radome ir būdus, kaip išspręsti šią problemą. Kiekviena šalis turėjo namų užduotį - išsiaiškinti labiausiai pažeidžiamą žmogaus teisę savo šalyje: daug naujienų susžinojome. Ispanijoje žmonės neturi laisvos nuomonės reiškimo teisės - gali būti nubausti už nusižengimus paspaudus “like” prie netinkamo komentaro/nuotraukos, o taip viešai fotografuojant policijos pareigūnus. Rumunijoje didžiausia problema - švietimo sistemos spragos: toliau nuo miesto gyvenantis mokinukai neturi nei šalia esančių mokyklų nei transporto priemonių, kaip nuvykti iki miesto mokyklos, todėl didėja net vidurinio išsilavinimo neturinčių vaikų skaičius. Lietuvos komanda pristatė moterų diskriminacijos darbo sferoje problemą bei jaunų žmonių nenorą balsuoti rinkimų metu. Italijoje žmonės susiduria su laisva nuomonės reiškimo problema - žodžio  laisvės ribojimas sukelia daugiau kivirčų ir mitingų nei kiti pažeidimai. Taip pat kūrėme savo pačių šalį su svarbiausiomis pareigomis. Aršiausią nuomonių kovą sukėlė metodo „Taip, ne, galbūt” temos - karšta diskusija kilo dėl homoseksualų galimybės įsivaikinti vaikus ir moterų laisvės atlikti abortą. Įsijautėme į tikras gyvenimiškas situacijas ir kartu kūrėme video filmus, kurių metu pasirinkome vieną konkrečią žmogaus teisę - ieškojome būdų, kaip išspręsti problemas, pažeidžiančias šią teisę. Taip pat apie teises ir pareigas diskutavome su VDU teisės fakulteto studentais. Ekskursijos į Kauną metu apsilankėme Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, kur akis į akį susipažinome su šių narsuolių kasdienybe, kai bet kurią minutę gali būti iškviestas į pačias netikėčiausias situacijas. Turėjome ir aktyvių veiklų – orientacinis žaidimas Kaune padėjo susipažinti su gražiausiomis laikinosios sostinės vietomis.

Didžioji dalis veiklų vyko Vilkaviškio rajone – apsilankėme Gražiškių gimnazijos Bartininkų skyriuje. „Nerealu pamatyti užsieniečius mūsų mokykloje, dar niekada neturėjome tokio susitikimo“ – taip atsiliepė moksleivė, dalyvavusi pačių dalyvių organizuotame užsiėmime. Veiklos mokykloje taip pat buvo susietos su žmogaus teisėmis ir pareigomis, taigi interaktyvių užsiėmimų metu ne tik pabendravome, bet ir išmokome realių gyvenimo taisyklių. Vėliau apsilankėme  Senųjų amatų centre „Virbalio vartai“: kartu kepėme duoną, liejome žvakes, audėme, pynėme ir vaišinomės naminiu kugeliu. Kitomis dienomis irgi aktyviai judėjome – žygiavome iki Jono Basanavičiaus gimtinės, kur kepėme naminius blynus ir ragavome skirtingų rūšių kavas: „Lietuviai kavą gamindavo iš visko!” – nustebimo neslėpė kavą be galo mylinti rumunė. Sekmadienio rytą pradėjome kartu su Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės užduotimis. Rinktinės vadas Kęstutis Pileckas ir 4 jaunieji šauliai išmokė dalyvius greitai išsirikiuoti, užsimaskuoti ir reaguoti.  Na, o vieną iš paskutiniųjų dienų sulaukėme ir svečio – Pius Abeshi papasakojo apie savo patirtį Nigerijoje ir gyvenimo lygio skirtumus skirtinguose pasaulio kontinentuose. Kiekvieną vakarą turėjome ir kultūrinius vakarus, kurių metų kiekvienos šalies komanda pristatė savo tradicijas – šokome, dainavome, dalyvavome viktorinose. Na, o Lietuvių kultūrinio vakaro metu išbandėme tradicinius pirties malonumus – daugiausiai emocijų buvo šuolio į šaltą vandenį metu.

 Džiaugiamės, kad projekto metu palietėme visas galimas žmogaus teisių ir pareigų puses, o taip pat supažindinome su savo šalies kultūra. Paskutinės refleksijos metu dalyviai džiaugėsi: “Lietuva - tikra bulvių šalis, tikrai norėčiau čia apsilankyti - na, kai bus daugiau saulės.” Na, o šio projekto frazės: „Mandras gandras“ ir „Aš noriu obuolių“ –šiuos sakinius užsieniečiai  išmoko jau pačias pirmas projekto dienas.
Visi kartu džiaugiamės įvykusiu projektu ir tikimės, kad emocijos ilgai išliks ne tik jaunųjų dalyvių širdyse, tačiau  išmoktos pamokos įkvėps naudotis suteiktomis galimybės ir šalia esančius jų draugus.

Mingailė Ružytė